Poilsio vietos — kur ir kada sustoti

Kodėl poilsio vietos svarbios

Geras žygis nėra apie greitumą. Tai apie patirtį — apie tai, kaip sustoji prie gražaus vaizdažodžio, apie šventą žygiais pradėtą pokalbį ar tiesiog apie tai, kad sėdi ir atsikvėpti. Teisingos poilsio vietos daro visą skirtumą. Jeigu žygis jūsų planuojate senjorams arba jeigu pats esate pensininkas, žinote: grįžimas iš žygio neturi jus išvarginti. Reikia žinoti, kur bus galima sustoti.

Kur jos dažniausiai būna

Poilsio vietas rasi žemėlapyje. Šviesiai rudas kvadratėlis paprastai reiškia paviljoną — jame dažniausiai yra suolai ir lentos. Kryžius ar mažos linijos gali reikšti atskirą suolą. Bet ne visos poilsio vietos žemėlapyje pažymėtos. Dažnai žygiautojai patys jas randa — netoli kelio, pakraštyje, prie šaltinio.

Praktikoje tai reiškia: planuodami žygį, skaitykite atsiliepimus iš kitų žmonių. Jie dažnai rašo apie gerąsias vietas sustoti. Ir, žinoma, žinokite, ką ieškoti. Šešėlis — pirmasis dalykas. Prie didelio medžio, pakraštyje, bet ne šlaite — tai gera vieta.

Ką turėtų turėti gera poilsio vieta

Iš patirties žinome, ką pensininkams reikia. Suolas — žinoma. Bet ir plokščias žemė, jeigu staiga nori sėdėti žemiau. Stogo nėra? Šešėlis nuo medžio padeda — jeigu medis yra. Vanduo itin svarbus. Kartais yra lelijoj šaltinis arba siurblys. Jei jo nėra, reik žinoti, kur bus artimiausias lelijoj vanduo. Jeigu žygiauji vasarą, lauko tualetas naudus. Toli gražu ne visose vietose jis yra, bet kai yra — labai pagalba.

Kada sustoti — dėl ko svarbus tinkamas ritmas

Senjorams žygiavimas nėra apie to, kiek nueini. Tai apie tai, kiek laiko praleidi, jausdamasis gerai. Iš mūsų skaičiavimų žinome: vidutinis pensininkų žygio tempas — apie du kilometrus per valandą. Tai reiškia, kad po trijų kilometrų, tik po pusvalandžio žygio — jau verta sustoti. Jeigu neeini greitai, tai ir poilsio vietos daž reikalinga kas trisdešimt minučių. Tai nėra per dažnai. Tai yra tinkamas ritmas.

Laikyis šios taisyklės: jeigu jauti, kad noras sustoti — sustok. Nereikia laukti tol, kol baigsi. Geras žygis yra tada, kai grįži namo ir sakai: "Dar norėčiau būti ten." Tai reiškia, kad doze buvo teisinga.

Praktiški patarimai šešėliui ir vandeniui

Vasarą — šešėlis yra viskas. Jeigu paviljone arba suolo apylinkėje nėra medžio, gali būti per karšta. Pavasarį ar rudenį šis klausimas negresia, bet žiemą — šaltis. Tada šešėlis nėra reikalingas, bet reikia apsaugoti nuo vėjo. Turėti reikia šią strategiją: žinok žemėlapyje, kur bus šešėlis. Kai matai, kad per pusvalandžio žygio bus tik atviroje erdvėje — surenki tam tikrą šešėlį, pavyzdžiui, nešiodamasis skėtį. Ne nuo lietaus — nuo saulės.

Vanduo — dar svarbiau. Daugelyje žemėlapio poilsio vietų yra pažymėtas vanduo. Bet jeigu nėra — žinok apylinkes. Arti kelio dažnai yra mažos upelės arba grioviai su vandeniu. Tik žinok, kad šis vanduo negreitai tinkamas gerti be virinimo. Todėl šviežias butelis vandens — geras draugas kiekvienam žygiui.